Pasirinkite veiklos sritį ir rūšį
Viso rasta { ? } programų

Programos

Amžius: 7–19 m.

Ekologija - gyvenimo būdas. Esame atsakingi.

Mokiniai išmoks vertinti, prognozuoti ekologinę situaciją, susipažins su gyvosios gamtos sandara, jos ypatumais, įgys mokslinio mąstymo, tyrimo įgūdžių, gilins gamtosaugines žinias, atliks praktines užduotis, išmoks planuoti, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus, daryti išvadas. Rūpinsis gyvūnais, augalais, dalyvaus ekskursijose, konkursuose. Užsiėmimo tikslas – ugdyti atsakingą mokinių gyvenseną ir sąmoningą vartojimą, Mokiniai mokosi kultūringo bendravimo ir bendradarbiavimo su juos supančia aplinka.

Amžius: 6–18 m.

Gamtinio kūrybinio ugdymo programa

Ši programa per žaidimus gamtoje, iškylavimą, gamtos stebėjimą skirta ugdyti vaikų žingeidumą, kūrybingumą, estetinį suvokimą bei stiprinti fizinę ir psichinę sveikatą. Vaikai stebėdami gamtos ženklus bei naudodamiesi specialiomis priemonėmis – kompasu, žemėlapiu ir kt. mokysis orientuotis gamtoje, gamtojautos, lavins vaizduotę. Mokymasis rūšiuoti, tinkamai elgtis gamtoje, suteiks galimybę vaikams įgyti sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžių, formuos nevartotojišką požiūrį į gamtą. Dalyvaudami įvairiuose gamtotyriniuose bei kūrybinio pobūdžio renginiuose vaikai perteiks savo įgytą patirtį, kūrybines idėjas kitiems, kas leis vaikams pasijusti aktyviais, naudingais, įdomiais, pilnaverčiais visuomenės veikėjais.

Amžius: 7–19 m.

Ekologija - gyvenimo būdas. Esame atsakingi.

  1. išmoks vertinti, prognozuoti ekologinę situaciją, susipažins su gyvosios gamtos sandara, jos ypatumais, įgys mokslinio mąstymo, tyrimo įgūdžių, gilins gamtosaugines žinias, atliks praktines užduotis, išmoks planuoti, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus, daryti išvadas. Rūpinsis gyvūnais, augalais, dalyvaus ekskursijose, konkursuose. Užsiėmimo tikslas – ugdyti atsakingą mokinių gyvenseną ir sąmoningą vartojimą, Mokiniai mokosi kultūringo bendravimo ir bendradarbiavimo su juos supančia aplinka.

Amžius: 7–10 m.

INTEGRUOTAS LAUKO PAŽINIMAS

 

Pasaulyje atliktais tyrimais jau įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi. Pagrindinės lauko pedagogikos idėjos remiasi vaikų sveikatinimu, laisvo žaidimo integravimu į kasdienį vaikų gyvenimą bei vaiko supažindinimu su jį supančia gamta ir jos dėsniais. Didėjant visuomenės sąmoningumui apie ugdymo lauke naudą vaiko vystymuisi, pastebimas didelis tėvų susidomėjimas ugdymo lauke alternatyva. Todėl ši neformali ugdymo programa padės tėvams formuoti sveikus, smalsius, kūrybingus, mylinčius gamtą ir aplinką tausojančius vaikus. NVŠ programos "Integruotas lauko pažinimas" metu yra numatomi žygiai, kurių metu vaikai pažins gamtos reiškinius, įgaus geografinių ir biologinių žinių. Istorinių žinių semsis iš lankomų istorinių objektų. Įgyvendinamos programos metu 7 - 10 metų vaikai išmoks bendradarbiavimo pagrindų nuolat būdami komandoje. Būnant lauke ir gaudami fizinio bei informacinio krūvio, vaikai taps sveikesni, stabilesni ir smalsesni.

 

Amžius: 13–19 m.

,,Ekologija šiandien‘‘

  1. skirta vyresnių klasių vaikus praktiškai supažindinti su pasaulio žiedinės ekonomikos laimėjimais, ekologijos mokslu, ekologiška (aplinkai draugiška) gyvensena. Praktinių užsiėmimų metu aiškinsimės įprastų kasdienių atliekų antrinio panaudojimo galimybes, tirsime įprastų medžiagų žalą aplinkai, aptarsime įvairius galimus kasdienių procesų optimizavimo sprendinius.

Amžius: 7–11 m.

Sveikos gyvensenos mokykla „Noriu augti sveikas“

Pagilinsime sveikos gyvensenos  žinias, prataikysime smagių praktinių užsiėmimų bei edukacinių išvykų metu.

Amžius: 6–11 m.

Po skambučio

Esmė: ,,PO SKAMBUČIO‘‘ – visapusiško neformaliojo ugdymo kompleksas, skirtos Pavilnio ir kitų pradinių klasių mokiniams  po pamokų.  Pasibaigus pamokoms, mokiniai leidžia popietes Bendruomenės namuose bei aplinkinėse Pavilnio erdvėse – ruošiasi pamokoms, saugiai žaidžia ir svarbiausia – kryptingai ugdomi pagal iš anksto suderintą programą (būrelių/ užsiėmimų  kompleksas).

Turinys:  gamtos pažinimas, muzikinis lavinimas, etnokultūros pradmenys, etika ir dailieji darbeliai

Naudos vaikams pagrindimas: skatina meilę gamtai, pilietinę atsakomybę; moko etnokultūros, dailiųjų amatų. Ugdo kaimynišką bendruomeniškumą.  Moko prasmingai leisti laiką po pamokų.

Ypatingas dėmesys  skiriamas kūrybiniam bendruomeniškumui. Vaikai įdomiai ir linksmai leidžia laiką kūrybiškoje ir draugiškoje vaikams aplinkoje;  pailsi nuo mokyklos aplinkos, žaidžia gryname ore, rūpintis Gamtos centre gyvenančiais gyvūnais, žaliąja gamta.

Neformaliojo ugdymo kompleksą sudaro:

  • Rūpinimasis pradinių klasių moksleivių saugia aplinka po pamokų;
  • Kiekvienos savaitės dienos dėmesio centre – vis kita moksleiviams naudinga popamokinė veikla: keramika, rišlioji kalba, anglų kalba, dailieji darbeliai, gamtos  pažinimas (žygis arba judrieji žaidimai gryname ore), kuria yra užimti  visi popamokinės grupės  moksleiviai;

Veiklai su moksleiviais pasitelkiami bendruomenės ištekliai ir galimybės (dalis užsiėmimų vyksta atkuriamuose Bendruomenės namuose, dalyvaujant savanoriams – keramikams, gamtininkams, dailininkams; moksleiviai lanko Gamtos centro zoologijos sodo gyvūnus, stebi botanikos kolekcijas, pan). 

Amžius: 6–17 m.

Meninė tapyba ant vandens – VYTA, Vilniaus mieste.

Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.

Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.

Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.

Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.

Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.

Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.

Amžius: 14–17 m.

Įdomieji gamtamoksliniai tiriamieji darbai

Esminis mokinių tiriamosios veiklos organizavimo tikslas – suteikti galimybę mokiniui pačiam išbandyti mokslinio metodo taikymą ir praplėsti gamtos mokslų žinias. Tokia veikla neabejotinai yra praktinio pobūdžio ir reikalauja mokinio kūrybiškumo bei motyvacijos. Mokinio tiriamosios veiklos principas yra toks pat, kokiu vadovaujasi mokslininkai savo darbe. Todėl tai puiki galimybė išbandyti ir atrasti save kiekvienam įvairių gebėjimų mokiniui.

Tiriamųjų darbų idėjos susijusios su biotechnologija. Ši mokslo sritis yra gimusi sujungus technologinius gebėjimus ir gamtos mokslų žinias, todėl toks tarpdisciplininis pagrindas leidžia kiekvienam tyrėjui rasti jį dominančią sritį ir joje pritaikyti savo gebėjimus. Be klasikiniais gamtos mokslų eksperimentais paremtų veiklų siūlomi ir su biotechnologija glaudžiai susijęs socialinis tyrimas bei darbo su kompiuteriais įgūdžių reikalaujantis bioinformatikos srities darbas.

Amžius: 7–11 m.

Nuostabioji chemija. Nepaprasti bandymai paprastomis priemonėmis.

Vaikai gal dar ir netiki, tačiau jų namai yra tikra chemijos laboratorija  Eksperimentas yra geriausias būdas sudominti vaikus mokslu. Šioje programoje numatyta, kad  mokiniaigalės atlikti nesudėtingus įdomius bandymus, kuriems nereikalingi brangus reagntai, bet pakanka buityje naudojamų medžiagų. Mokiniai gales išmokti naudotis laboratorinę įrangą, indais ir cheminėmis medžiagomis, analizuoti ir apibendrinti bandymų rezultatus, juos pateikti, formuluoti argumentus, išvadas. Taip pat sužinosime daygybę stulbinančių faktų apie pasaulį – nes viskas, ką mes galime pamatyti, paliesti, paragauti, užuosti ar išgirsti priklauso nuostabiam chemijos mokslui.

Amžius: 4–21 m.

Gamtininkų būrelis

Būrelio veiklos tikslas: susipažindinti vaikus su Lietuvos fauna; suteikti žinias apie zoologinės klasifikacijos pagrindus, gamtos apsaugą, domėtis  gyvūnais, suteikti informaciją apie gyvūnų laikymo, priežiūros ir kitus ypatumus; paskatinti gebėjimus rūpintis šiais gyvūnais atsakingai, ugdyti sąmoningą požiūrį į supančią aplinką

Amžius: 4–12 m.

Aplinkosaugos mokymo progra

Ši mokymo programa orientuota į vaikų ekologinį, aplinkosauginį ugdymą.

Galimų ekologinių pavojų suvokimą, žmonių tinkamą (ir netinkamą) elgesį gamtinių išteklių tausojimo atžvilgiu. Formuojami vartojimo kultūros ir pilietiškumo ugdymo pagrindai, tinkamas požiūris į save ir supančią aplinką.

TIKSLAS. Teikti žinių ir įgūdžių kuriant vaiko asmenybei reikalingų vertybių sistemą, padedančią saugoti mus supančią aplinką ir gamtos išteklius.

UŽDAVINIAI: Mokyti vaikus suvokti ir vertinti svarbiausias aplinkosaugos ir ekologijos problemas; Mokyti vartojimo kultūros ir pilietiškumo.

PROGRAMOS REIKALINGUMAS: Baigę programą vaikai gebės naudotis įgytomis žiniomis ir jas taikys praktinėje veikloje, įgis vertybines nuostatas.

Amžius: 6–21 m.

Patyriminio mokymo programa „Senovės baltų kiemas“

Programa „Senovės baltų kiemas“ yra specialiai sukurta vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.

Naudojant gausius muziejinius eksponatus ir sužaidybintas užduotis, per patyriminę veiklą vaikai susipažins su gyvąja mūsų protėvių istorija. Vaikai tyrinės senovės žmonių aprangą, karių ginklus, gamins maistą, mokinsis amatų ir senovinių žaidimų. Programa sudaryta taip, kad kiekvienas užsiėmimas yra tarsi mažas atkūriamo senovės paveikslo fragmentas, kuris vėliausiai susidėlios į rekonstruotą baltų gyvenimo istoriją. Senovėje gyvenusios šeimos kasdienybę gyvai pamatys ir tyrinės vaikai edukacinėje išvykoje, programos pabaigoje.

Šioje programoje pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų gebėjimų atskleidimui per patyrimą, jų tautinio tapatumo ir kūrybiškumo ugdymui per gyvosios istorijos pasakojimus, amatus ir žaidimus.

Tyrimai rodo, kad vaikai, dalyvaudami patyriminėse, interaktyviose (veiksmo) edukacijose įsimena 80-100 proc. medžiagos. Patyriminėse edukacijose  vaikai ugdomi per patyrimą ir 5 pojūčius: jie liečia, uosto, klausosi, ragauja, tyrinėja muziejinius (edukacinius) eksponatus betarpiškai. Palyginimui, verbalinę (kalbinę) informaciją vaikai įsimena tik 20 proc. Programos metu vaikai aktyviai ir kūrybiškai įsitrauks į ugdymo procesą, dalyvaus žaidimuose, įgys patirtis, kuriomis galės dalintis su šeimos nariais ir draugais. Numatyta veikla skatins vaikų tarpusavio bendravimą, pagalbą.

Amžius: 11–15 m.

Jaunųjų kinologų būrelio programa

Jaunųjų kinologų būrelio užsiėmimuose mokiniai ne tik sužinos apie šunų kilmę, įvairias veisles, prigimtį, priežiūrą bei auklėjimą, dažniausias ligas ir pirmąją pagalbą, bet ir susipažins su pozityviąja dresūra bei jos  metodais. Mokysis dešifruoti šunų kūno kalbą ir atpažinti elgsenas, kas yra svarbu saugiam bendravimui tiek su savo, tiek su svetimais šunimis.

Vyks į išvykas pas šunų veisėjus, veterinarus, dresuotojus, lankysis šunų parodose.

Programa skirta 5–8 klasių mokiniams.

Amžius: 11–19 m.

Eko keramika iš kavos tirščių: dekoratyvinių daiktų gamyba

Šios programos esmė yra įdomiai ir originaliai iš antrą kartą naudojamų žaliavų – kavos tirščių – rankomis pagaminti dekoratyvinius įvairios paskirties daiktus, pavyzdžiui, indus, dėžutes, vazas, žvakides, padėkliukus ir pan., bei supažindinti su ekologiško dizaino koncepcija kaip vienai iš pagrindinių rūšiavimo ir gamtos tausojimo sričių. Programa apima mažiausiai 3 kryptis:

1) dirbinių gamybos ir ornamentavimo rankomis puoselėjimą;

2) individualią kūrybą lavinant saviraišką, dizaino pojūtį, vaizduotę  ir meninius sugebėjimus;

3) ekologiją ir ekologišką dizainą, individualiai sugalvotų dirbinių gamybai naudojant ekologiniais principais gautą žaliavą – kavos tirščius panaudojant antrą kartą. Skatinamas ekologinis požiūris panaudoti medžiagą / daiktą daugiau nei vieną kartą ir išgauti praktišką, naudojamą daiktą.

Pagrindinė technika – gaminio formavimas iš vaško ir kavos tirščių, rankomis bei kitomis reikalingomis priemonėmis ir prietaisais (vanduo, smėlis, kartonas, daiktai išgauti įvairias formas, samtis, elektrinė plytelė ir pan.). Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir pasigaminti dekoratyvinių daiktų šia technika.

Amžius: 6–11 m.

Jaunųjų gamtininkų būrelio programa

Pirmuose užsiėmimuose siekiama mokinius supažindinti su namuose dažniausiai laikomų prijaukintų gyvūnų ir paukščių biologinėmis savybėmis, auginimu, priežiūra ir veisimu bei ugdyti gebėjimus atsakingai jais rūpintis. Užsiėmimų metu mokiniai skatinami atlikti stebėjimus: sverti, matuoti, tyrinėti gyvūnų elgseną. Kituose užsiėmimuose siekiama toliau gilintis į Lietuvos laukinės gyvūnijos ir augalijos pasaulį, aiškintis jų vaidmenį gamtoje bei žmogaus įtaką jiems. Mokiniai skatinami savarankiškai dirbti pagal vadovo skirtas užduotis. Daug laiko skiriama vaizdingiems, patraukliems ir interaktyviems mokomojo objekto pristatymams, mokinių teminei saviraiškai. Taip pat jie vyksta į temines ekskursijas, žygius, dalyvauja įvairiuose renginiuose, projektuose, konferencijose, konkursuose.

Amžius: 6–19 m.

Skautiški užsiėmimai skautų ir patyrusių skautų grupėms

Ši programa – tai 8 punkte įvardinti skautiški užsiėmimai, skirti 7-19 metų vaikams ir jaunuoliams. Vykdant programą orientuojamasi į veiklą atvirame ore, dalyviai mokomi skautiško gyvenimo taisyklių, gyvenimo gamtoje paslapčių, suteikiamos specialios skautiškuose patyrimo laipsniuose įvardintos žinios ir ugdomi įgūdžiai.