Pasirinkite veiklos sritį ir rūšį
Viso rasta { ? } programų

Programos

Amžius: 6–16 m.

„Muzika žaismingai“

  1. vaikų ugdymas pasitelkiant trijų meninių sričių sintezę muzikinius, teatrinius ir šokio žaidimus. Mokomasi muzikuoti įvairiais instrumentais, supažindinama su pasaulio šalių muzika, muzikinio rašto pagrindų. Pamokų metu suteikiama neribota laisvė kurti muzikinę pasaką, kuri gali būti įgyvendinama pasitelkiant šokio ir teatro elementus. Esminis programos tikslas – socialinių įgūdžių, vaizduotės, judesio ir kalbos lavinimas.

Amžius: 6–14 m.

„Muzika ir mano balsas“

įgis pagrindinių socialinių ir komunikavimo kompetencijų, lavės jų klausa, vaizduotė, kūrybinės galios, tartis, intonacija, vokaliniai įgūdžiai, judesio koordinacija, meninis skonis. Jie mokysis laisvai reikšti savo mintis, nugalėti įvairias baimes (pvz. Scenos), pasitikėti savimi, klausyti, išgirsti, atpažint, kurti, vertinti. Plėsis vaikų emocinis intelektas. Išmoks ir susipažins su įvairių stilių, epochų ir kultūrų profesionalia ir liaudies vokaline muzika, lietuvių liaudies pasakomis su dainuojamaisiais intarpais (etnokultūrinis paveldas), įvairių autorių kūryba.

Amžius: 6–19 m.

Darbas su vokaliniais ansambliais

Suteikti dainavimo ansamblyje kompetencijas.  Nuosekliai ir sistemingai ugdyti ansamblyje dainuojančių vaikų muzikinės krypties bendrąsias kompetencijas. Formuoti  ir plėtoti muzikos atlikimo įgūdžius ir gebėjimą naudotis muzikos kalbos priemonėmis. Gerinti dainavimo techniką ir siekti optimalaus kūrinių atlikimo rezultato, ugdyti kūrybišką asmenybę. Įgyjamos kompe-tencijos turės tiesioginės įtakos sėkmingam vaiko ugdymui neformaliojo švietimo sistemoje, padės spręsti vidines saviraiškos stokos problemas, aktyviai veikti bendruomenėje ir dalyvauti kultūrinėje veikloje. Programa skiriama 6-19 metų mokiniams, turintiems muzikinę klausą ir ritminį pojūtį. Ansamblinio dainavimo pamokose bus akcentuojamas mokinių noras užsiimti muzikine veikla – kurti, dainuoti, stebėti, klausyti, analizuoti improvizuoti, kalbėti apie muziką, suprasti ją ir vertinti.

Programoje numatomos šios veiklos: Solfedžio ir muzikos teorijos mokymas, ansamblinis dainavimas , improvizacija ir sceninė raiška. Pamokų metu lavinsime vokalinio atlikimo muzikalumą ir išraiškingumą, skatinsime mokinių sceninės raiškos kūrimą ir suvokimą.

Mokiniai išmoks analizuoti ir vertinti savo ir kitų atlikimą: intonavimą, sceniškumą, įtaigumą ir artistiškumą. Mokymo procese bus suteikiama galimybė atsiskleisti kievienai mokinio asmenybei, jų poreikiams, gebėjimams ir galimybėms. Sudaromos sąlygos vaikų iniciatyvai ir aktyviai koncertinei bei konkursinei veiklai.

Amžius: 6–11 m.

Po skambučio

Esmė: ,,PO SKAMBUČIO‘‘ – visapusiško neformaliojo ugdymo kompleksas, skirtos Pavilnio ir kitų pradinių klasių mokiniams  po pamokų.  Pasibaigus pamokoms, mokiniai leidžia popietes Bendruomenės namuose bei aplinkinėse Pavilnio erdvėse – ruošiasi pamokoms, saugiai žaidžia ir svarbiausia – kryptingai ugdomi pagal iš anksto suderintą programą (būrelių/ užsiėmimų  kompleksas).

Turinys:  gamtos pažinimas, muzikinis lavinimas, etnokultūros pradmenys, etika ir dailieji darbeliai

Naudos vaikams pagrindimas: skatina meilę gamtai, pilietinę atsakomybę; moko etnokultūros, dailiųjų amatų. Ugdo kaimynišką bendruomeniškumą.  Moko prasmingai leisti laiką po pamokų.

Ypatingas dėmesys  skiriamas kūrybiniam bendruomeniškumui. Vaikai įdomiai ir linksmai leidžia laiką kūrybiškoje ir draugiškoje vaikams aplinkoje;  pailsi nuo mokyklos aplinkos, žaidžia gryname ore, rūpintis Gamtos centre gyvenančiais gyvūnais, žaliąja gamta.

Neformaliojo ugdymo kompleksą sudaro:

  • Rūpinimasis pradinių klasių moksleivių saugia aplinka po pamokų;
  • Kiekvienos savaitės dienos dėmesio centre – vis kita moksleiviams naudinga popamokinė veikla: keramika, rišlioji kalba, anglų kalba, dailieji darbeliai, gamtos  pažinimas (žygis arba judrieji žaidimai gryname ore), kuria yra užimti  visi popamokinės grupės  moksleiviai;

Veiklai su moksleiviais pasitelkiami bendruomenės ištekliai ir galimybės (dalis užsiėmimų vyksta atkuriamuose Bendruomenės namuose, dalyvaujant savanoriams – keramikams, gamtininkams, dailininkams; moksleiviai lanko Gamtos centro zoologijos sodo gyvūnus, stebi botanikos kolekcijas, pan). 

Amžius: 6–17 m.

Meninė tapyba ant vandens – VYTA, Vilniaus mieste.

Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.

Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.

Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.

Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.

Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.

Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.

Amžius: 6–21 m.

Patyriminio mokymo programa „Senovės baltų kiemas“

Programa „Senovės baltų kiemas“ yra specialiai sukurta vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.

Naudojant gausius muziejinius eksponatus ir sužaidybintas užduotis, per patyriminę veiklą vaikai susipažins su gyvąja mūsų protėvių istorija. Vaikai tyrinės senovės žmonių aprangą, karių ginklus, gamins maistą, mokinsis amatų ir senovinių žaidimų. Programa sudaryta taip, kad kiekvienas užsiėmimas yra tarsi mažas atkūriamo senovės paveikslo fragmentas, kuris vėliausiai susidėlios į rekonstruotą baltų gyvenimo istoriją. Senovėje gyvenusios šeimos kasdienybę gyvai pamatys ir tyrinės vaikai edukacinėje išvykoje, programos pabaigoje.

Šioje programoje pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų gebėjimų atskleidimui per patyrimą, jų tautinio tapatumo ir kūrybiškumo ugdymui per gyvosios istorijos pasakojimus, amatus ir žaidimus.

Tyrimai rodo, kad vaikai, dalyvaudami patyriminėse, interaktyviose (veiksmo) edukacijose įsimena 80-100 proc. medžiagos. Patyriminėse edukacijose  vaikai ugdomi per patyrimą ir 5 pojūčius: jie liečia, uosto, klausosi, ragauja, tyrinėja muziejinius (edukacinius) eksponatus betarpiškai. Palyginimui, verbalinę (kalbinę) informaciją vaikai įsimena tik 20 proc. Programos metu vaikai aktyviai ir kūrybiškai įsitrauks į ugdymo procesą, dalyvaus žaidimuose, įgys patirtis, kuriomis galės dalintis su šeimos nariais ir draugais. Numatyta veikla skatins vaikų tarpusavio bendravimą, pagalbą.

Amžius: 6–16 m.

Etninių rankdarbių ir siuvimo dirbtuvės

Kiekvienoje šalyje šalia profesionalaus meno neatskiriama kultūros dalimi yra liaudies kūryba, t.y. kaimo menininkų ir amatininkų menas. Ši meno šaka nekinta per šimtmečius. Žmonės perduoda iš kartos į kartą amato ypatumus, kurie yra būdingi tam tikram kraštui, iš kurio jie yra kilę. Pristatomas užsiėmimų ciklas apie mūsų krašto rankdarbių ir siuvimo darbų tradicinius kūrimo būdus. Planuojama ugdyti mokyklinio amžiaus vaikus. Užsiėmimų metu bus naudojamos plačiai prieinamos medžiagos (dažniausiai natūralios), aptartos mūsų krašto tradicijai būdingos technikos ir atlikimo būdai. Būtina pabrėžti, kad liaudies kūrybai yra labai artimi vaikų kūrybos ypatumai, kas tą projektą daro dar patrauklesniu mokiniams. Darydami rankdarbius ir siūdami, vaikai kurs spalvotą, estetišką juos supančią aplinką. Susiesime gilią tradiciją ir dabartį, tokiu būdu pasieksime užsibrėžtų ugdomųjų tikslų. Užsiėmimų metu kuriami darbai padės mokiniams lavinti pasaulio suvokimą ir vystyti manualinius gebėjimus. Įgyti įgūdžiai padės mokiniams ugdyti vaizduotę ir atskleisti kūrybiškumą bei parodys, kad galima patirtį didelį malonumą ir pasitenkinimą kylantį iš kūrybos. Užsiėmimuose vaikai išmoks siuvinėti, siūti ir nerti vašeliu. Naudojant tradicinius būdus ir technikas, bus kuriami meno kūriniai iš paprasčiausių žaliavų sau ir kitiems. Nebus pamiršta ir perdirbimo idėja, darysime iš atliekų naujus daiktus, plėtodami mintį, kad užuot išmetę, galime perdirbti naujai. Be to, planuojama projektuoti ir kurti proginius produktus, pvz, minkštus žaislus (Kalėdų senelius, Velykų kiškučius, skudurines lėles, meškiukus), progines dovanėles, servetėles, dekoratyvines pagalves bei liaudies kostiumo elementus mokyklos liaudies ansambliui „Świtezianka“.

Amžius: 7–19 m.

Folkloro grupės „žvirblis“ programa

Programa skirta supažindinti vaikus su lietuvių tautine kultūra, išmokyti juos kalendorinių, apeiginių ir kitų dainų, pasakojamojo žanro kūrinių, šokių, žaidimų, tautodailės elementų; gaivinti tautinę pasaulėjautą ir savimonę ugdant pagarbą gyvybei ir gamtai.  

Amžius: 7–18 m.

Etnokultūrinio ugdymo programa

Programa skirta 7-18 metų vaikams. Mokymo proceso metu siekiama ugdyti mokinių estetinę nuovoką, pažinti tautodailę, dvasiškai augti ir atrasti save dermėje su gamta.

Supažindinti mokinius su lietuvių tautos tradicijomis, papročiais, kalendorinių švenčių apeigomis, tautosaka bei tautodaile, jos rūšimis.

Etninės veiklos studijose iš šiaudų kuria ornamentines ir simbolių kompozicijas, erdvinius žaisliukus bei vestuvinius sodus. Darbams naudojamos natūralios medžiagos: šiaudai, augalų lapai, žiedai, medžių šakelės ir molis.

Amžius: 6–16 m.

Etninės veiklos būrelis

Būrelio ugdymo paskirtis nukreipta į kūrybingos, įvairiapusės asmenybės formavimą, jauno žmogaus integravimą į pilietinę visuomenę. Skatinamas vaikų domėjimasis folkloru, papročiais, tautinio meno rūšimis. Tuo pačiu atliekamas prevencinis darbas. Praktinių ir teorinių užsiėmimų metu suteikiamos žinios reikalingos kiekvienam kultūringam mūsų šalies žmogui. Ugdomas patriotizmas, tautinė savimonė, puoselėjamos etninės kultūros tradicijos.

logo
Amžius: 6–12 m.

Medžiaginių lėlių gamyba

Šios programos esmė yra supažindinti su lėlių gamybos istorija bei tradicinėmis ir šiuolaikinėmis jų gamybos technologijomis, jas pritaikyti praktikoje gaminant lėles. Programa puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie spalvų ir formų dermes. Susipažinimas su lėlių gamybos istorija priartina prie tradicinės etninės lietuvių kultūros tekstilės, kūrybos ir meno srityse. Pagrindinė naudojama technika yra rišimas rankomis komponuojant lėlės kūno dalis ir formas bei derinant medžiagas ir spalvas. Galimos įvarios lėlių temos; viena pagrindinė iš jų – lėlė lietuviškais tautiniais drabužiais. Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir išmokti rišti lėlę.

logo
Amžius: 8–19 m.

Tradicinių skiautinių siuvimas

Šios programos esmė yra supažindinti su skiautinių istorija ir tradicinėmis ir šiuolaikinėmis jų gamybos technologijomis bei jas pritaikyti praktikoje siuvant skiautinius. Programa puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie spalvų dermes. Susipažinimas su skiautinių istorija priartina prie tradicinės etninės lietuvių kultūros ir viso pasaulio tautų kultūrų tekstilės, kūrybos ir meno srityse. Pagrindinė technika – įvairių spalvų medžiaginių skiaučių derinimas raštais /ornamentais, jas susiuvant rankomis su adata ir siūlu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir išmokti siūti skiautinį.

logo
Amžius: 13–19 m.

Senosios kapšadirbystės mokymai

Šios programos esmė yra supažindinti su senuoju kapšadirbio amatu, gaminių iš odos istorija ir technologijomis bei jas pritaikyti praktikoje gaminant odinius gaminius. Programa puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie odos panaudojimo galimybes. Susipažinimas su kapšadirbio profesijos istorija priartina prie tradicinės etninės lietuvių kultūros ir viso pasaulio tautų kultūrų kapšadirbystės jos kūrybinės ir meninės gamybos srityse. Pagrindinė technika – gaminio eskizo piešimas, lekalų iš odos išsipjovimas ir jų susiuvimas rankomis siūlais bei adata naudojant kiek įmanoma autentiškus įrankius. Programa apima dvi pagrindines kryptis – senųjų baltiškų kapšadirbystės technologijų  tradicijų gaivinimą bei tradicinių ir modernių gamybos technologijų derinimą.  Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir pasigaminti dirbinį iš odos šia technika.

Amžius: 6–19 m.

Lietuvių etninė kultūra

Vaikai mokomi pažinti tradicinę kultūrą, liaudies papročius, muzikinį folklorą. Dalyvavimas kalendoriaus šventėse, folkloro festivaliuose, koncertuose, vakaronėse, kituose renginiuose padeda lavinti atlikėjiškus įgūdžius, formuoja teigiamą santykį su tautos kultūriniu paveldu. Per liaudies meną atveriamas turtingas sociakultūrinių prasmių ir vertybių pasaulis. Mokiniai mokomi dainuoti liaudies dainas, šokti folklorinius šokius, groti tradiciniais instrumentais. Stiprinami socialiniai įgūdžiai.

Amžius: 6–11 m.

Jaunųjų gamtininkų būrelio programa

Pirmuose užsiėmimuose siekiama mokinius supažindinti su namuose dažniausiai laikomų prijaukintų gyvūnų ir paukščių biologinėmis savybėmis, auginimu, priežiūra ir veisimu bei ugdyti gebėjimus atsakingai jais rūpintis. Užsiėmimų metu mokiniai skatinami atlikti stebėjimus: sverti, matuoti, tyrinėti gyvūnų elgseną. Kituose užsiėmimuose siekiama toliau gilintis į Lietuvos laukinės gyvūnijos ir augalijos pasaulį, aiškintis jų vaidmenį gamtoje bei žmogaus įtaką jiems. Mokiniai skatinami savarankiškai dirbti pagal vadovo skirtas užduotis. Daug laiko skiriama vaizdingiems, patraukliems ir interaktyviems mokomojo objekto pristatymams, mokinių teminei saviraiškai. Taip pat jie vyksta į temines ekskursijas, žygius, dalyvauja įvairiuose renginiuose, projektuose, konferencijose, konkursuose.