Išlikimo mokykla

Lietuva pagal vaikų mirštamumą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų Europoje yra neginčijama lyderė. Statistiniais duomenimis, bendras Europos Sąjungos rodiklis yra 37 mirtys, dėl šių priežasčių, mūsų šalyje – jis 118. (G. Budvytienė, 2016).  Šių atsitikimų priežastys gali būti įvairios: vaikų regėjimo kampas yra siauresnis negu suaugusiųjų, vaikai negali aiškiai matyti tolimų objektų, jie linkę matyti atskiras detales, o ne visą vaizdą, jie nesugeba sekti akimis judančių daiktų kaip suaugusieji. Pvz., vaikai negali jausti taip gerai kaip suaugę transporto priemonės nuotolio ir greičio. Vaikai blogai įvertina garso šaltinį, iki 12 metų amžiaus vaikai nelabai skiria, kur yra kairė, o kur dešinė (Higienos institutas Sveikatos informacijos centras, 2013).

Išlikimo mokyklos  programa yra skirta ugdyti mokinių savisaugos ir išlikimo kompetencijas bei žinias. Siektina, jog moksleiviai būtų pasirengę praktiškai įveikti grėsmes, bei pavojų keliančias situacijas savo ir kitų gyvybei. Moksleivių aktyvus dalyvavimas žygiuose, mokymasis orientuotis, įgyti pirmosios pagalbos žinių, plaukimo, saugaus eismo įgūdžių, vertybinių – patriotinių žinių, išugdys atsakingą, gebančią prisiimti atsakomybę, iniciatyvią asmenybę. Programa yra paremta neformalaus mokymosi metodais, todėl teorines žinias mokiniai įgyja praktiniu būdu.

 Vaikams, kaip ir suaugusiems,  yra itin sunku teorines žinias pritaikyti praktinei veiklai. Jie linkę užmiršti, ko mokėsi, jeigu nutinka kas įdomaus, vaikai veikia spontaniškai, daugiau koncentruoja dėmesį į vieną dalyką ir nekreipia į visus kitus. Todėl Išlikimo mokyklos programoje svarbiausia yra suteikti vaikams praktiškas, interaktyvias veiklas, kur vaikai galėtų saugiai ugdytis savisaugos ir saugos žinių.

Programoje siekiama įtraukti, kuo daugiau socialinėje rizikoje esančių vaikų, kuriems šios veiklos suteiks reikalingų praktinių savisaugos gebėjimų.

Vaikų pažangos skatinimas, vertinimas ir įsivertinimas

Mokantis taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą gali būti taikomas apibendrinamasis vertinimas. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia grįžtamosios informacijos apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas, išsikelti asmeninius trumpalaikius ir ilgalaikius mokymosi tikslus, o mokytojui padeda koreguoti mokymo tikslus ir parinkti mokymo strategijas. Ugdomas abipusis pasitikėjimas, mokytojas veiklas ir metodus parenka tikslingiau, atsižvelgdamas į individualias mokinio ypatybes.  Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, padeda numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Svarbu, kad diagnostinio vertinimo užduotys atitiktų tai, ko buvo mokoma, mokiniai iš anksto žinotų, kaip bus vertinami, kad jiems būtų aiškūs vertinimo kriterijai. Labai svarbu mokinius mokyti įsivertinti savo pažangą ir pasiekimus.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas metų pabaigoje. Mokinių individualių pasiekimų ir daromos pažangos įvertinimas su pažymiu nesiejamas.