Gimnastika vaikams

Tikslas – per sportą ugdyti vaikų, jaunuolių saviraišką, bei sveikatinimas. Fizinis aktyvumas ankstyvoje vaikystėje (ir ypač kūdikystėje) turi platų poveikio diapazoną ir tiesiogiai teigiamai veikia vaiko raidą. Jis teigiamai veikia kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų išsivystymą, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (hipertenzija, padidėjęs gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje), didina kaulų tankį. Taip pat veikia vaiko socialinę-emocinę raidą, didina jo socialinių kontaktų galimybę, suteikia papildomą impulsą protiniams gebėjimams vystytis ir pan. Yra daug mokslinių įrodymų, kad fiziškai pasyvūs vaikai gali turėti antsvorio ar būti nutukę, vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar žaisdami kompiuteriu, labiau tikėtina, turės antsvorio ar bus nutukę. Yra pakankamai įrodymų, kad fizinis aktyvumas taip pat svarbus gerai vaikų bei paauglių psichinei savijautai ir savivartei, o tai ypač svarbu. O fizinis pasyvumas ir nutukimas neigiamai veikia socialinę adaptaciją, mažina savivertę ir didina rizikingos elgsenos pavojų. Vaikai, kurių fizinės veiklos lygis mažesnis, yra labiau linkę į psichologinius ir emocinius sutrikimus. Sportiški vaikai su aukštesniais fizinės veiklos rezultatais (didesnio fizinio pajėgumo ar gaunantys vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinį krūvį) bus labiau išlavinę pažintines funkcijas ir jiems geriau seksis moksle. Būtų logiška daryti prielaidą, kad dalyvavimas aukšto lygio sporte ir fizinėje veikloje gali būti tinkama nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos priemonė. Mokslininkai, apibendrinę daugelio tyrimų duomenis, teigia, kad bendrai fizinis aktyvumas gali daryti pozityvią įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai bei įvairiems psichinę sveikatą teigiamai veikiantiems veiksniams ir kt.).