Estetinio lavinimo programa Vilnius

Vaikai, augdami alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose, patiria įvairių psichologinių, socialinių, mokymosi sunkumų, neretai patiria tėvų pasyvųjį smurtą, t. y. apleistumą. Viena iš galimų vaiko apleistumo formų yra fizinis apleistumas. V. Gudžinskienės (2007), R. Kaffmano (2000) nuomone, ne tokios akivaizdžios, bet darančios didelę žalą vaiko psichosocialinei raidai, fizinio apleistumo formos yra vaiko nepriežiūra, nesirūpinimas jo fiziniais poreikiais (normaliomis gyvenimo sąlygomis, maitinimu, rengimu, higienos įgūdžių palaikymu), nesirūpinimas vaiko sveikata. Estetinio lavinimo programa skiriama socialinėje rizikoje esantiems vaikams, paaugliams, norint ugdyti estetinio suvokimo, higienos įgūdžius. Vaikai gyvenantys aplinkoje, kurioje neugdomi estetinio suvokimo įgūdžiai dažnai nežino kaip reikia pasirūpinti kūno higiena, kaip tinkamai ar prideramai elgtis, gaminti, suvokti meną ir pačiam jį kurti.

                      Programos paskirtis - suteikti pagrindines higienos, dailės ir muzikos žinias, ugdyti bendrą kultūrinį bei meninį išprusimą,                estetikos suvokimą, įvairių medžiagų pritaikymą meninei saviraiškai, plėtoti estetines kompetencijas, būtinas tenkinant praktinio gyvenimo poreikiams, panaudojant socioemocinius gebėjimus dirbti grupėse, komandinėse užduotyse. 

                      Įgiję estetinius, higienos, meno suvokimo, bei socioemocinius gebėjimus, mokiniai gebės pritaikyti savo žinias kasdieninėje veikloje, nepatirdami socialinės aplinkos patyčių ar spaudimo. Įgytos žinios būtinos ugdant visavertę asmenybę, besirengiančią sėkmingai dalyvauti visuomeninėje ir būsimoje profesinėje veikloje.

Vaikų pažangos skatinimas, vertinimas ir įsivertinimas

Kaupiamas mokinio geriausių darbų aplankas. Geriausius mokinio nuomone darbus, kurie atlikti pagal mokymosi programą, atsirenka pats mokinys. Prieš atliekant darbus aiškiai nustatomi tikslai ir aptariami rezultatai. Paaiškinama tikslo sąvoka. Mokinys ir mokytojas, bei kiti grupės dalyviai kartu diskutuoja apie atliktą darbą. Vertinama individuali mokinio pažanga, pusmečio ir pasiekta per visus mokslo metus. Mokytojai surenka pirmuosius darbus, kuriuos vaikai atlieka pirmomis mokslo metų savaitėmis. Šie pavyzdžiai, vadinami pirminiais pavyzdžiais, bus pasitelkti siekiant nustatyti mokinio tobulėjimą ir pažangą. Mokiniai po pirojo mokslo pusmečio savo išrinktus geriausius darbus palygina su pirminiais pavyzdžiais, aprašo kodėl būtent pasirinko šiuos pavyzdžius ir kelia tolesnius mokymosi tikslus. Antrajame pusmetyje mokiniai atlieka tokią pat darbų atrankos procedūrą ir metų gale lygina savo darbus su pirmuoju pusmečiu. Perėjus į kitą mokymosi kursą, su darbų aplanku, išlaikomas mokymosi darbo kryptingumas.