Architektūros programa Vilnius

Programa skiriama tiems mokiniams, kuriems patinka vizualiai reikšti mintis ir idėjas, skaičiuoti, braižyti ir piešti, kuriems svarbu yra formos, struktūra, skaičiavimai, raiškus daiktų įsivaizdavimas, spalvų derinimas, technologijos. Kuriant architektūrinius brėžinius, reikalingi matematiniai gebėjimai, formų, struktūrų suvokimas, informacinių technologijų valdymas, kūrybiškumas ir vaizduotės laisvė.

         Programos paskirtis - suteikti pagrindines architektūros, dizaino, braižymo žinias, ugdyti meninį išprusimą, plėtoti estetines kompetencijas, būtinas tenkinant praktinio gyvenimo poreikiams,

         Pasirinkę architektūros dalyką, mokiniai įgis pagrindinių žinių apie pastatų projektavimo meną ir mokslą, aplinkos erdvės planavimą ir organizavimą, estetinių principų suvokimą, įgis pagrindines žinias kaip naudotis technologinėmis priemonėmis, apdoroti kompiuterines programas, gebės panaudoti erdvės, formos, tūrio, tekstūros, spalvos, šviesos, šešėlio priemones. Įgiję kompiuterinės grafikos žinių, mokiniai galės sukurti virtualius, sukuriančius tikrovės įspūdį pastatus ar erdves. Mokydamiesi architektūros mokiniai įgis universalios patirties - meninės raiškos, kūrybos laisvės principų ir technologinių žinių, matematinių apskaičiavimų dermėje.

            Įgytas žinias mokiniai galės taikyti rinkdamiesi ir vėliau dirbant savo profesijoje. Įgytos žinios būtinos ugdant visavertę asmenybę, besirengiančią sėkmingai dalyvauti visuomeninėje ir būsimoje profesinėje veikloje.

Vaikų pažangos skatinimas, vertinimas ir įsivertinimas

Kaupiamas mokinio geriausių darbų aplankas. Geriausius mokinio nuomone darbus, kurie atlikti pagal mokymosi programą, atsirenka pats mokinys. Prieš atliekant darbus aiškiai nustatomi tikslai ir aptariami rezultatai. Paaiškinama tikslo sąvoka. Mokinys ir mokytojas, bei kiti grupės dalyviai kartu diskutuoja apie atliktą darbą. Vertinama individuali mokinio pažanga, pusmečio ir pasiekta per visus mokslo metus. Mokytojai surenka pirmuosius darbus, kuriuos vaikai atlieka pirmomis mokslo metų savaitėmis. Šie pavyzdžiai, vadinami pirminiais pavyzdžiais, bus pasitelkti siekiant nustatyti mokinio tobulėjimą ir pažangą. Mokiniai po pirmojo mokslo pusmečio savo išrinktus geriausius darbus palygina su pirminiais pavyzdžiais, aprašo kodėl būtent pasirinko šiuos pavyzdžius ir kelia tolesnius mokymosi tikslus. Antrajame pusmetyje mokiniai atlieka tokią pat darbų atrankos procedūrą ir metų gale lygina savo darbus su pirmuoju pusmečiu. Perėjus į kitą mokymosi kursą, su darbų aplanku,  išlaikomas mokymosi darbo kryptingumas.